kurėlis

kùrėlis sm. (1), Kv, Škn, Vkš, Grk; D.Pošk, kùrelis (1) 1. R283, N, [K], M, K.Būg, J.Jabl, Trš, Krš, Erž, Šmk storas pagalys, kuoka, vėzdas: Meškininko kùrėlis J. Vyrai, pasigriebę kùrelius, nusivijo vagį Skr. Kai aš paleisiu tam šuniui su kùreliu! Plk. Ar pakelsi tu tą kùrelį? Rs. Pasiimkim po gerą kùrelį, tada nieko nebijosim Vl. Laukia urėdas, mojuodamas kùreliu JD396. Susimušė bernai su kùrėliais Rs. Ateina kùrėliu pasiremdamas Kltn. 2. lazda tabakui trinti: Taboktrinis kùrėlis J. Paimk kurelį ir sutrink tabaką Rgv. 3. bėda, striukė, rūpestis, vargas: Žmonėm su keliais užėjo kùrelis Sml. Šunim užėjo kùrelis: visus šaudo, ir tiek Sml. Bus kùrelis jam, kai dukterys paaugs Rm. Užėjo ir jam nors kartą kùrelis Pg. Bus ir tau kùrelis kaip Petrui Pšl.